INTEGRACINĖ MEDICINA ŽIRGŲ PRAKTIKOJE

INTEGRACINĖ MEDICINA ŽIRGŲ PRAKTIKOJE

Integracinė medicina – tai įvairių medicinos sričių, įskaitant tradicinę mediciną (pvz., farmakologiją, chirurgiją), alternatyviąją mediciną (pvz., kinų mediciną, ajurvedą) ir papildomąją mediciną (pvz., fizioterapiją, osteopatiją) derinys.

 

Integracinė medicina arklių praktikoje apima ligų gydymą, prevencinius metodus ir savigydos įgūdžius. Taip pat pat vertinamas žirgo elgesys, mityba, inventoriaus tinkamumas kiekvienam individui atskirai, kanopų priežiūra, treniravimo ir atletiškumo palaikymo programos, bei žirgo ir raitelio sąveika. Šioje medicinos šakoje daugiausia dėmesio skiriama paciento sveikatai ir gerovei optimizuoti, o ne tik ligai gydyti.

 

Integracinė medicina grindžiama modeliu, pagal kurį skatinama skatinti sveikatą ir gerą savijautą visą gyvūno gyvenimą, o ne spręsti atskirus ligos epizodus. Taikant individualų gydymo metodą ne tik šalinami akivaizdūs simptomai, bet ir atsižvelgiama į visas ligos priežastis ir pasekmes, įskaitant biologinius, elgesio, psichosocialinius ir aplinkos veiksnius.

Pagrindiniai integracinės medicinos principai yra šie:

 

– Gydytojai ir pacientai yra partneriai.

– Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija yra labai svarbūs.

– Atsižvelgiama į visus veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, gerovei ir ligai.

– Gydymas pritaikomas atsižvelgiant į konkrečias savininko ir gyvūno sąlygas bei poreikius.

– Taikomi visi tinkami metodai, kad būtų palaikoma natūrali organizmo sveikimo reakcija.

– Visais įmanomais atvejais taikomas saugus ir mažiau invazinis gydymas.

– Siekiant užtikrinti geriausią diagnozę ir veiksmingą gydymą, taikomos komandinio darbo strategijos, kuriose dalyvauja įvairių sričių specialistai.

– Aktyviai taikomi mokslu pagrįsti medicinos principai.

Integracinės medicinos privalumai

 

Integracinė medicina suteikia galimybę įvertinti skausmo pasireiškimą gyvūno elgsenoje, įgyvendinti ilgalaikes skausmo valdymo strategijas, pagerinti audinių gijimą, atlikti biomechaninių pratimų testus, įgyvendinti individualias reabilitacijos programas ir taikyti traumų prevenciją. Diagnostikos procesas paprastai būna išsamus ir orientuotas į viso organizmo atsaką į traumą ar ligą, o gydymo planai dažnai sudaromi atsižvelgiant į skirtingus intensyvumo lygius, taip pat šie taikant šiuos protokolus gyvūnas yra stebėsenoje ir krūvio kontrolėje.

Klinikinės priežiūros principai:

 

– Dėmesys sutelkiamas į visą pacientą ir jo aplinką.

– Neapsiriboti vien tik pateiktu nusiskundimu.

– Visada klausti, kodėl? Kodėl žirgas susižeidė būtent tą koją? Kokie kiti veiksniai galėjo turėti įtakos audinių gijimui?

– Gydymas turėtų būti orientuotas į pacientą, o ne remtis vien tik vaizdinės diagnostikos rezultatais.

– Nėra vienintelio būdo, kaip valdyti ligos procesą. Visada pasirenkamas saugiausias ir veiksmingiausias gydymas.

 

 

Šiandieninėje veterinarijos praktikoje integracinės medicinos metodai vis dažniau pasirenkami kaip pirmo pasirinkimo gydymo plano dalis, o tai rodo, kad šis gydymo metodas tampa vis svarbesnis ir klinikinėje praktikoje, ir ruošiant ateities specialistus