Arklių kryžkaulio-kubakaulio sąnarys yra dubens srityje ir atlieka svarbų vaidmenį judėjimo metu ir nešant apkrovą. Kryžkaulio-klubakaulio sąnaryje galime rasti dviejų skirtinų tipų kremzles: kryžkaulio sąnarinis paviršius yra padengtas hialinine kremzle, o tai sąnariui padeda prisitaikyti prie gniuždomosios apkrovos ir tolygaus judėjimo – suteikiama amortizacija, o klubakalio sąnario paviršius padengtas skaiduline kremzle, kuri skirta tvirtai atramai, tempimui ir suspaudimui. Šio sąnario judėjimas yra sudėtingas ir santykinai nežymus 2-3% – vertinant sąnario judėjimo amplitudę.
Author: Gabrielė Babrskaitė
KAVALETĖS – ĮTAKA ŽIRGO KORPUSUI
2022m. atliktame tyrime buvo iškelta hipotezė, jog darbas nuo žemės su kavaletėmis turės įtakos sąnarių judėjimo amplitudei (kaip ir buvo įrodyta ir anksčiau atliktuose moksliniuose tyrimuose), tačiau kartu vertintas ir pakaušio, dubens, gogo sričių judėjimas bei klubo sąnario veikla.
FOTOBIOMODULIACIJA TERAPINIS LAZERIS
4 klasės terapinių lazerių naudojimas arklių integracinėje veterinarinėje medicinoje padeda pasiekti greitesnių norimų pokyčių organizme. Ši technologija, taip pat žinoma kaip didelės galios (virš 500nm) ir aukšto intensyvumo šviesos spinduliuotės terapija, kuri prasiskverbia į giluminius audinius ir tokiu būdu dalyvauja skausmo valdyme, uždegimo mažinime ir audinių atstatymo (regeneracijos) pagreitinime.
PAMINKŠTINIMAS – PAPILDOMAS SLUOKSNIS PO BALNU
Pasaulyje vis daugėja tyrimų įrodančių, jog netinkamai pritaikytas balnas žirgo nugarai turi itin neigiamą įtaką žirgo raumenynui tiesiogiai bei ilgainiui – visai žirgo judėjimo biomechanikai. Daugėjant tyrimų su balnais taip pat didesnis dėmesys skiriamas ir kitai jojimo įrangai – pobalniams, kamanoms ir kita. Deja, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų įrodo, jog paminkštinimai dažnu atveju sukelia tik dar daugiau žalos, nei naudos.
RAUMENS ATROFIJA
Raumens funkcija organizme yra nepamainoma ir nediskutuotinai svarbi – besijungiant per sausgysles su kaulu raumuo palaiko kūno mobilumą ir lemia judėjimo funkciją. Taip pat raumeninis audinys leidžia kūno organams vykdyti kvėpavimo funkciją, virškinimo sistemai virškinti ir širdžiai plakti. Raumens atrofija – miocitų, raumeninių lastelių, nykimas.
GALŪNĖS ŠLUBAVIMAS IR DAUGINIS RAUMUO
Dauginis raumuo (m.multifidus) – bene pats svarbiausias gilusis nugaros raumuo, kuris atsakingas už viso stuburo kanalo stabilumą. Šis raumuo skirstomas į kaklinę, krūtininę ir juosmeninę dalį. Kol kas sąsaja tarp galūnių šlubavimo ir nugaros giliojo dauginio raumens nebuvo ištirta moksliškai ir statistiškai, o tik stebima ar vertinama palpacijos metu kaip kūno kompensacinis mechanizmas, tačiau 2022 metais Hayley M. Sullivan atliktame tyrime galime rasti idomių išvadų.
VAIKYMAS SU PARIŠIMAIS
Papildomos treniravimo priemonės (šiuo atveju parišimai) literatūroje apibrėžiamos kaip priemonės, kuriomis stengiamasi išmokyti žirgą ir padėti jam atlikti vieną ar kitą judesį, manevrą, išlaikyti poziciją, skatinti kūno simetriškumą ir pagerinti žirgo darbo kokybę, našumą.
FASCIJINĖS LINIJOS IR POKASTRACINĖS ADHEZIJOS
Rikke M. Schultz, Tove Due, Vibeke S. Elbrond itin detalių ir sunkių autopsinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog žirgų kūne yra 12 fascijinių linijų, kurios kiekviena turi savo anatominę lokalizaciją ir paskirtį organizme. Aptarkime keletą iš jų.
FASCIJOS NEPASLANKUMAS
Anatomijoje ir judėjimo biomechanikoje dažnai per mažai dėmesio skiriama jungiamojo audinio funkcijai ir reikšmei organizme. Tradiciškai aiškinamoje anatomijoje, raumenys yra apibūdinami kaip atskiri vienetai, kurie turi pradžią, tvirtinimosi vietą, funkciją. Vertinant žirgą iš holistinės perspektyvos, anatomija yra aiškinama kaip vientisa struktūra, jungianti tiek vidaus organus, tiek išorines ar raumenines struktūras per jungiamojo audinio fasciją.
MINERALAI IR JŲ NORMOS
Rinkoje galime rasti didelį ir skirtingą pasirinkimą pašarų, papildų ir vitaminų, turinčius tam tikrą paskirtį, tačiau žirgo vitaminų, mineralų ir papildomų priedų paros norma išlieka stabili, kad ir kokį papildą ar maisto priedą pasirinktumėte.