Straipsniai

Žirgų virškinamajame trakte galime rasti milijardus gyvų mikroskopinio dydžio mikroorganizmų, kurie yra gyvybiškai svarbūs virškinamojo trakto veiklai ir bendrai gyvūno būklei. Daugelis šių mikroorganizmų – protoza, archėja, mikrogrybai – veikia kaip maisto skaidytojai, kurie padeda greičiau apdoroti maistą bei pernešti maistines medžiagas į kraujotaką. Jie taip pat dalyvauja energetinių medžiagų gamyboje, skaidulų skaidymo procesuose bei skatina žarnų peristaltiką.

Arklių kryžkaulio-kubakaulio sąnarys yra dubens srityje ir atlieka svarbų vaidmenį judėjimo metu ir nešant apkrovą. Kryžkaulio-klubakaulio sąnaryje galime rasti dviejų skirtinų tipų kremzles: kryžkaulio sąnarinis paviršius yra padengtas hialinine kremzle, o tai sąnariui padeda prisitaikyti prie gniuždomosios apkrovos ir tolygaus judėjimo – suteikiama amortizacija, o klubakalio sąnario paviršius padengtas skaiduline kremzle, kuri skirta tvirtai atramai, tempimui ir suspaudimui. Šio sąnario judėjimas yra sudėtingas ir santykinai nežymus 2-3% – vertinant sąnario judėjimo amplitudę.

2022m. atliktame tyrime buvo iškelta hipotezė, jog darbas nuo žemės su kavaletėmis turės įtakos sąnarių judėjimo amplitudei (kaip ir buvo įrodyta ir anksčiau atliktuose moksliniuose tyrimuose), tačiau kartu vertintas ir pakaušio, dubens, gogo sričių judėjimas bei klubo sąnario veikla.

4 klasės terapinių lazerių naudojimas arklių integracinėje veterinarinėje medicinoje padeda pasiekti greitesnių norimų pokyčių organizme. Ši technologija, taip pat žinoma kaip didelės galios (virš 500nm) ir aukšto intensyvumo šviesos spinduliuotės terapija, kuri prasiskverbia į giluminius audinius ir tokiu būdu dalyvauja skausmo valdyme, uždegimo mažinime ir audinių atstatymo (regeneracijos) pagreitinime.

Pasaulyje vis daugėja tyrimų įrodančių, jog netinkamai pritaikytas balnas žirgo nugarai turi itin neigiamą įtaką žirgo raumenynui tiesiogiai bei ilgainiui – visai žirgo judėjimo biomechanikai. Daugėjant tyrimų su balnais taip pat didesnis dėmesys skiriamas ir kitai jojimo įrangai – pobalniams, kamanoms ir kita. Deja, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų įrodo, jog paminkštinimai dažnu atveju sukelia tik dar daugiau žalos, nei naudos.

Raumens funkcija organizme yra nepamainoma ir nediskutuotinai svarbi – besijungiant per sausgysles su kaulu raumuo palaiko kūno mobilumą ir lemia judėjimo funkciją. Taip pat raumeninis audinys leidžia kūno organams vykdyti kvėpavimo funkciją, virškinimo sistemai virškinti ir širdžiai plakti. Raumens atrofija – miocitų, raumeninių lastelių, nykimas.

Dauginis raumuo (m.multifidus) – bene pats svarbiausias gilusis nugaros raumuo, kuris atsakingas už viso stuburo kanalo stabilumą. Šis raumuo skirstomas į kaklinę, krūtininę ir juosmeninę dalį. Kol kas sąsaja tarp galūnių šlubavimo ir nugaros giliojo dauginio raumens nebuvo ištirta moksliškai ir statistiškai, o tik stebima ar vertinama palpacijos metu kaip kūno kompensacinis mechanizmas, tačiau 2022 metais Hayley M. Sullivan atliktame tyrime galime rasti idomių išvadų.

Papildomos treniravimo priemonės (šiuo atveju parišimai) literatūroje apibrėžiamos kaip priemonės, kuriomis stengiamasi išmokyti žirgą ir padėti jam atlikti vieną ar kitą judesį, manevrą, išlaikyti poziciją, skatinti kūno simetriškumą ir pagerinti žirgo darbo kokybę, našumą.

Rikke M. Schultz, Tove Due, Vibeke S. Elbrond itin detalių ir sunkių autopsinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog žirgų kūne yra 12 fascijinių linijų, kurios kiekviena turi savo anatominę lokalizaciją ir paskirtį organizme. Aptarkime keletą iš jų.

Anatomijoje ir judėjimo biomechanikoje dažnai per mažai dėmesio skiriama jungiamojo audinio funkcijai ir reikšmei organizme. Tradiciškai aiškinamoje anatomijoje, raumenys yra apibūdinami kaip atskiri vienetai, kurie turi pradžią, tvirtinimosi vietą, funkciją. Vertinant žirgą iš holistinės perspektyvos, anatomija yra aiškinama kaip vientisa struktūra, jungianti tiek vidaus organus, tiek išorines ar raumenines struktūras per jungiamojo audinio fasciją.

Rinkoje galime rasti didelį ir skirtingą pasirinkimą pašarų, papildų ir vitaminų, turinčius tam tikrą paskirtį, tačiau žirgo vitaminų, mineralų ir papildomų priedų paros norma išlieka stabili, kad ir kokį papildą ar maisto priedą pasirinktumėte.

Moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje veterinarinėje praktikoje didesnis dėmesys žirgui sušlubavus ar atsiradus netolygumui skiriamas viso kūno būklei, o ne tik galūnėms. Kaklo skausmas ir sustingimas, sumažėjęs judesys vis dažniau diagnozuojamas veterinarijos gydytojų ir pastebimas žirgų augintojų.

Žirgai yra puikūs kompensuotojai, kurie geba susikurti alternatyvias judėjimo galimybes, kurios netrukdytų judesiui vizualiai ir padėtų išvengti skausmo ar jaučiamo diskomforto.

Visi žirgai turi šiokį tokį raumenų asimetriškumą, kuris itin ryškiai stebimas po patirtų traumų. Remiantis Danijos mokslininkų nuomone, viskas, ką mes turime padaryti, norint paskatinti silpnesnės galūnės raumenų augimą yra priminti žirgui, jog jo silpnoji galūnė yra būtent ten, kur ji yra ir leisti jam ją jausti.

Diafragma yra vidinis raumuo, kai kur palyginamas kaip atskiras organas, dažnai nesulaukiantis reikiamo dėmesio dėl funkcinės svarbos. Šios anatominės struktūros nepaslankumas (negalėjimas judėti pilnu pajėgumu) gali sukelti judesio ar net fiziologinius, emocinius sutrikimus.

Kaip ir žmonių, taip ir žirgų reabilitacijoje vis dažniau naudojamos papildomos reabilitacinės priemonės – tam tikros aparatinės procedūros. Viena iš jų – radijo dažnio bangų terapija, kuri pulsuoja 448kHZ  dažniu ir turi įtakos organizmo audiniams.

Taigi, kas tie baltymai arba dar kitaip šnekamojoje kalboje vadinami proteinai? Paprastai tariant, baltymas yra molekulių kompleksas, kuris palaiko gyvūno kūno sistemas tinkamoje padėtyje ir leidžia joms funkcionuoti. Baltymas yra sudarytas iš daugelio atskirų amino rūgščių sujungtų į vieną vienetą.

Taigi, galvojant apie tai, kokį fizinį krūvį žirgas turės būtent to naujo įvyko/varžybų metu, jūs turite paruošti tiek save, tiek patį žirgą šiai naujovei. Tai reikalinga tam, kad žirgas pasirodytų pilnu pajėgumu (fiziškai ir emociškai) ir „neperdegtų“ anksčiau laiko bei neatsirastų rizikos žirgui įgyti naują traumą, raumenų pertempimui ar dideliam nuovargiui.

Dažniausiai ligos sąvoka „artritas“ yra naudojamas netaisyklingai ir dažnai gyvūno savininkas ar kitas veterinarijos gydytojas, aptardamas patologiją, turi omenyje osteoartritą (OA)  – chronišką, progresuojančią ir dažnai skausmingą degeneracinę ligą, kuri apima kremzlę, esančią ilgųjų kaulų galūnėse ir įeinančią į sąnario sudėtį, taip pat po ja esantį kaulą ir aplinkinius minkštuosius audinius. 

Stovėjimo metu žirgų kūną veikia 2 pagrindinės jėgos, einančios skirtingomis kryptymis. Pirmoji – žemės traukos jėga, kuri traukia kūno svorį žemyn nuo peties ar klubo ir žemės atatrankos jėga, kuri veikia galūnę nuo kanopos kryptimi į petį ar klubą. Tam, kad galūnės būtų išlaikytos tiesos ir nesulinktų veikiamos šių dviejų jėgų, ekstensoriniai (tiesiamieji) raumenys yra aktyvūs.

Dažnai kalbama apie giliąją ir paviršinę pirštų lenkiamąsias sausgysles ir jų traumas/patologijas, tačiau kojose turime ir kitų mažesnių, bet lygiai taip pat svarbių struktūrų. Vienas iš jų – pridėtinis giliosios pirštų lenkiamosios sausgyslės raištis. Šis raištis jungiasi prie giliosios pirštų lenkiamosios sausgyslės maždaug pirmame trečdalyje III plaštakos kaulo srityje.

Jau žinome ir yra moksliškai įrodyta, jog „nepageidaujamas“ ar “nenormalus” elgesys balnojant žirgą yra susijęs su skrandžio opaligės buvimu ir po gydymo kurso omeprazoliu su/be sukralfatu – kai kurie elgesio aspektai išnyksta. Tačiau tai nutinka tikrai ne visada.

Reabilitacijoje naudojama nemažai skirtingų papildomų reabilitacinių priemonių, ir viena iš jų – radijo dažnio bangų terapija, kuri vos prieš 5 metus buvo pradėta naudoti veterinarinėje medicinoje, o žmonėms ši priemonė taikoma jau daugiau nei 30 metų.

Dažnai kalbama apie balno tinkamumą žirgui ir apie jo netinkamumo sukeliamą žalą ar diskomfortą. Norint suprasti ar balnas tinkamas ar ne, reikia turėti žinių, tačiau ar susimąstėte, jog galite netinkamo balno „žymes“ pamatyti ir kitame jojimo inventoriuje?

Visų žinduolių miegas susideda iš REM (Rapid Eye Movements) ir NREM (Non-Rapid Eye Movements) miego fazių. REM miego metu smegenyse vyksta procesai, kurių metu yra dar kartą analizuojama per dieną išgyventa patirtis, įvertinami įgyti nauji įgūdžiai, vyksta mokymosi procesas ir naujų motorinių funkcijų analizavimas, ugdoma atmintis ir ištrinami ne itin svarbūs ar reikšmingi įvykiai. Šios miego fazės metu stebimas itin aktyvus akies obuolių judėjimas ir dažniausiai yra sapnuojama.
NREM miego metu kvėpavimo ir širdies sistemos nusiramina, kūnas nurimsta, pradingsta aktyvus akies obuolių judėjimas. Taip pat smegenų veikla nurimsta. Ši miego fazė turi 3 atskirus ciklus.

Dažnai atvykusios pas savo pacientus vertinant žirgą judėjimo ar stovėsenos metu iš gyvūnų savininkų išgirstame frazes ir įvairius pasakojimus, jog žirgui nepatinka, kai šukuojama nugara, veržiama pavarža, dedamas kantaras ir daugelį kitų, kas dažniausiai iš gyvūno savininko tėra tik charakterio savybė. Sutinkame, jog charakteris, temperamentas ir veislė tikrai turi nemažą įtaką tam tikrų elgesio bruožų ar savybių atsiradimui, tačiau vėliau apžiūroje palpuojant gyvūną ir paleidus su juo daugiau laiko pastebime, jog šios elgesio išraiškos nėra tik temperamentas, tačiau ir itin ryški skausmo išraiška.

Mityba – bene svarbiausias aspektas. Ne veltui yra posakis: „you are what you eat“. Mūsų pareiga žirgui užtikrinti pilnavertę mitybą, kad jis galėtų augti, sportuoti ir baigęs karjerą oriai senti. Na ir žinoma esant kažkokiems susirgimams greičiau sveikti. Nutukimas yra šiuolaikinė žirgų liga. Kanopos – čia daug plėstis nesinori, tačiau jų priežiūra ir žirgo galimybė vaikščioti per įvairų gruntą taip stiprinant kanopą ir joje esančias struktūras yra stipriai rekomenduojama.

Kiekviena sunki trauma lemia ilgą reabilitacinį laikotarpį. Šis skiriamas norint užkirsti kelią papildomų traumų atsiradimui ir gijimo optimizavimui. Žmonių medicinoje, o vėliau ir veterinarinėje medicinoje vis populiarėjanti sritis – regeneracinė medicina suteikia šiek tiek vilties vet.gydytojams, tiek reabilitologams, tiek gyvūnų savininkams. Šia medicinos sritimi stengiamasi pagreitinti esamos patologijos gijimą ir palengvinti bendrą gyvūno būklę reabilitacijos laikotarpiu. Tad, kokios šios pagrindinės – populiariausios gydymo technikos?

Vis dažniau gydant raumeninę-kaulinę sistemą ir atliekant mokslinius tyrimus šioje srityje didesnis dėmesys atkreipiamas į fasciją, jos struktūrą, funkciją ir galimus pakitimus. Kodėl šie klausimai kyla vis dažniau? Žirgo skeleto raumenys sudaro maždaug 40% visos kūno masės, o tai yra kur kas daugiau nei kaulų masė, o veterinarinės medicinos literatūroje bei edukacijoje yra tikrai mažai informacijos apie skeleto raumenų, fascijos sąsajas ir jų vaidmenis skausmo sukėlime ir bendroje organizmo disfunkcijoje.

Įvertinus bendrą būklę žirgo reabilitacijai ir darbui namuose buvo skirti terapiniai kūną stiprinantys ir „morkų“ pratimai, tačiau „duobių“ trapecinio raumens (m. trapezius) ir po juo giliau esančio keterinio raumens (m.spinalis) iš abiejų kūno pusių zonose užpildyti niekaip nepavyko. Taip pat šiek tiek raumenų masės trūko ir ilgojo nugaros raumens zonoje (m.longissimus dorsi),o galimai ir giliau esančio dauginio raumens (m.multifidus) balno galo zonoje palpuojant buvo jaučiami trigeriniai taškai bei įtampa.

NMES TERAPIJA Papildomos reabilitacinės priemonės dažnai naudojamos tiek žmonių, tiek veterinarinėje medicinoje. Vienos iš jų – elektrostimuliacija, kuri turi itin gerus rezultatus žmonėms su nugaros skausmu ir raumenų atrofija, sumažėjusia sąnario judesio amplitude.      Kaip ir visų reabilitacinių priemonių, taip ir elektrostimuliacijos esmė – sutrumpinti reabilitacinį laikotarpį ir optimizuoti gydymą, kad žirgas sugrįžtų į… Continue reading NMES TERAPIJA

Žmonių ir gyvūnų reabilitacijoje pastarąjį dešimtmetį intensyviai tiriama ir nagrinėjama sritis – neurologija ir vis dažniau stengiamasi atsakyti į klausimą – o kas vyksta galvos smegenyse, kai patiriama trauma organizme? Norint plačiau nagrinėti šią temą turime prisiminti sąvoką “smegenų žemėlapis” arba dar kitaip vadinamas homunkulas. Tai lyg viso kūno atvaizdas smegenyse – su už tam tikromis funkcijomis atsakingais centrais ir vingiais, taip pat kūno vietų lokalizacija galvos smegenyse.

Konformacija, arba kitaip susiformavimas, apibūdinama kaip proporcija tarp kūno ir galūnių, taip pat šių anatominių struktūrų charakteristika. Kiekviena žirgų veislė, taip pat kiekviena žirginio sporto disciplina turi atitinkamą „kūno susiformavimo standartą“, o vertinant šį aspektą (konformaciją) žirgo kūne turime būti itin atsargūs ir nuovokūs suprasdami, jog nei vienas gyvūnas nėra tobulo sudėjimo.

Žirgų ir kitų gyvūnų reabilitacija dažnai remiasi žmonių medicinoje atliktais moksliniais tyrimais ir jų rezultatais. Įvairūs kūno pratimai, darbas su elastinėmis gumomis, darbas propriocepcijos skatinimui – visi šie gydymo būdai buvo pritaikyti žirgų reabilitacijoje per paskutinius 5-10 metų ir naudojami išties sėkmingai, tačiau mokslinių tyrimų ir šių gydymo būdų efektyvumo pagrindimo nėra tiek daug.

Kanabidiolis, arba dar kitaip trumpinamas kaip CBD veiklioji medžiaga pradėta gausiai naudoti tiek žmonių, tiek veterinarinėje medicinoje. Moksliškai nustatyta, jog žmonėms ši veiklioji medžiaga padeda/palengvina tikrai nemažai medicininių būklių: epilepsiją, sklerozės padarinius, nerimo priepolius, psichologinės sveikatos ligas – šizofrenija ir kitas, taip pat veikia kaip nesteroidinis vaistas nuo uždegimo ir gali mažinti skausmą. 

Kaip ir daugelis mokslinių teorijų, o vėliau ir mokslinių tyrimų veterinarinėje reabilitacijoje atsirado iš žmonių medicinos/reabilitacijos srities. Stuburo ištempimas laikant už kaklo žmogui esant gulimoje padėtyje tikrai dažnai atliekamas veiksmas reabilitaciniame kabinete. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, jog šio veiksmo atlikimas daugiausiai veikia nociceptiškai – t.y. malšina jaučiamą skausmą kaklo bei stuburo srityse žmonėms. Šis nociceptinis veikimas aiškinamas eferentinių nervų galūnėlių stimuliacija tempimo metu.

Žirgo kūnas sudarytas iš daugelio atskirų struktūrų ir daugelio kaulų, kurie sujungti judriomis jungtimis – t.y. judriais sąnariais. Iš esmės kaulai lyg „įstato į rėmus“ žirgo kūną tam, kad galėtų vykti judėjimas. Kaulo padėtis kartu su sąnario judėjimo amplitude daro didelę įtaką žirgo galūnės gebėjimui judėti viena ar kita kryptimi, taip pat palaiko visą kūno svorį ir leidžia kūnui judėti į priekį. Prisitvirtinę raumenys veikia sverto/svarelių principu ir yra kūno keliančioji jėga.

Manau daugelis iš mūsų esame jautę raumenų, o kartais atrodo, jog net viso kūno skausmą kitą dieną po sunkios treniruotės, tačiau ar atkreipėte dėmesį, jog kartais ši nemaloni savijauta pasireiškia tik kelios dienos po fizinio krūvio? Taip pat dažnai girdimas scenarijus, jog žirgas, pirmadienį turėjęs intensyvią treniruotę, trečiadienį ar ketvirtadienį nenoriai juda, atsisako atlikti tam tikrus elementus, atrodo vangus ir ne itin geros nuotaikos.

Kanopos veikimo principas  gana primityvus, t.y. didžiojo kraujo apytakos rato metu į kanopas sutekėjęs arterinis kraujas pakeičiamas veniniu, kuris  grąžinamas atgal į širdį, kai žirgas perkelia visą kūno svorį ant kanopos judėjimo metu. Šis kraujo judėjimas vyksta dėl itin tankiai išdėstyto kraujagyslių rezginio, kuris gali būti randamas aplink šonines (lateralines)  kanopos kremzles ir visame kanopos paviršiuje.

Kinezioteipavimas kaip papildoma reabilitacinė priemonė pradėta naudoti žmonių medicinoje ir prieš 10 metų pradėta naudoti veterinarinėje reabilitacijoje. Ši elastinga ir lipni juosta naudojama keletui tikslų pasiekti priklausomai nuo kiekvieno atvejo: trigerinių taškų analgezijai – skausmo mažinimui, raumenų ir laikysenos korekcijai, nervų sistemos aktyvinimui ir cirkuliacijos skatinimui.

Kaip ir reabilitacinis periodas, taip ir prereabilitacinis laikotarpis yra ypatingai svarbūs norint išlaikyti žirgo sportinę formą ir kaip įmanoma jį greičiau grąžinti į darbą, prie kurio šis buvo pratęs. Ne retai ortopedinės chirurginės procedūros yra suplanuotos iš anksto, todėl žirgo savininkas/laikytojas turi nemažai laiko pasiruošti artėjančiai procedūrai ir reabilitaciniam laikotarpiui.

Gamtoje tiek žmonės, tiek žirgai yra asimetriški: viena kūno pusė „vedančioji“, t.y. stipresnė už kitą kūno pusę, taip pat žirgų asimetrija ar netolygumas gali būti stebimas kanopų nusidėvėjime dėl polinkio ganyklose rupšnoti žolę atkišus vieną ar kitą priekinę galūnę dažniau. Taip pat jauni žirgai turi didesnį polinkį į kūno asimetriją, kuri ilgainiui išnyksta dėl aktyvaus treniravimo.

Žirgo ašinis skeletas sudarytas iš kaukolės, 7 kaklo slankstelių (C1-C7), 18 krūtinės slankstelių (T1-T18)(ir tiek pat porų šonkaulių), krūtinkaulio, 6 juosmens slankstelių (L1-L6),  kryžkaulio bei uodegos slankstelių. Kaklo slanksteliai, kaip ir kitos kaulinės struktūros, sujungti sąnarinėmis jungtimis. Kaklui judant įvairiomis kryptimis šios atitolsta/priartėja. 

2014 metais atliktame tyrime (Brown) buvo vertinamas darbo nuo žemės su kavaletėmis aktyvumas ir įtaka žirgo organizmui. 8 žirgai atlikinėjo pratimus nuo žemės su įvairaus aukščio kavaletėmis – padėtomis ant žemės, žemai esančiomis kavaletėmis (11cm aukščio) ir aukštai esančiomis kavaletėmis (20cm). 

Virškinamojo trakto mikroorganizmai tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme gyvuoja simbiozės principu – trumpai tariant – teikia vienas kitam naudą. Ši žarnyno mikrobioma nešioja didelę dalį genetinės medžiagos, reikalingos šeimininko organizmo sveikatingumui bei išgyvenamumui – absorbuojant tam tikras medžiagas, vienas chemines molekules paverčiant kitomis ir kaupiant įvairias maistines medžiagas riebalinio audinio pavidalu organizme.

Neretai streso reakcija organizme pasireiškia raumenų įtampa (traumos atveju), arba “kaukis-bėk” atsaku (emocinio streso atveju) – tiek žmonės, tiek gyvūnai kartais “sustingsta”, sustoja virškinamasis traktas, kad energija būtų panaudota tikslingai – susitvarkyti su stresoriumi. Tačiau pažvelgus šiek tiek giliau į kūno – smegenų sąveiką ir tarpusavio ryšį galime pamatyti, jog fascija atlieka itin reikšmingą vaidmenį streso valdyme.

Daugelis žirgų augintojų yra susidūrę su situacija, kai po patirtos traumos/operacijos ar dėl kitų priežasčių išgirstą reabilitacinį „planą“ – gardo režimas. Kiekvienu atveju šis gardo režimo laikotarpis yra individualus, tačiau kiekvienam žirgų augintojui jis vienodai skausmingas ir sudėtingas. Reabilitacijos moksluose vis dažnėjanti diskusijų sritis – kaip padėti žirgui ir kas vyksta jo organizme, kai jam skiriamas šis režimas?

Reabilitacijos mokslo pasaulyje pradedamos nagrinėti sumažėjusio atletiškumo, arba angliškai „poor performance“ priežastys, kurios nesusijusios su kojų šlubavimu – netinkamas ir nepakankamai geras žirgo nugaros funkcionalumas. Viena iš pagrindinių patologijų, lemiančių nugaros skausmą ir nepakankamą jos funkcionalumą – besiliečiantys nugaros slanksteliai ar „kissing spine“.

Yra sukurta nemažai vertinimo skalių, kurios skirtos įvertinti žirgų jaučiamą skausmą. Arklių skausmo grimasų skalė buvo sukurta vertinti gyvūnų jaučiamą diskomfortą po operacijų ir ja naudojamasi gyvūnams stovint ramiai. Kita skausmo vertinimo skalė, sukurta palyginus neseniai – 2016 metais, yra skirta įvertinti kaulinėje – raumeninėje sistemoje esantį skausmą žirgui judant – jojimo metu (FEReq – facial expressions of ridden horses).

Kaip ir nugaros raumenų, taip ir pilvo sienos raumenų judesiai yra gyvybiškai svarbūs taisyklingam stuburo palaikymui žirgo judėjimo metu. Ne visi žirgai turi tinkamai išvystytą raumenyną, ir norint jį sustiprinti ir padėti žirgui judėti vis dažniau pasitelkiamos papildomos priemonės kaip įvairios treniravimo sistemos su gumomis ar netgi kinezioteipavimas.

Paprastai sakant, funkcinė anatomija yra mokslo sritis, tyrinėjanti anatomiją, judėjimą ir kartu vykstančias fiziologines reakcijas. Trumpais žodžiais tariant –  struktūra atitinka funkciją, o funkcija atitinka struktūrą (tai yra vienas iš osteopatijos pamatų).  Kai kuriuose literatūros šaltiniuose galite rasti, jog funkcinė anatomija yra apibūdinama kaip viena iš biomechanikos mokslo dalių.

Dažnai girdime iš žirgų savininkų, jog žirgas jutriai reaguoja į dedamą pavaržą tačiau ar susimąstėte kokios to priežastys?
Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas elgesys, kai veržiama pavarža yra atsitraukimas atgal ar į šoną, aktyvus uodegos judinimas, ausų sukimas, kai kuriais atvejais netgi kandimas.

Raitelio dubens kaulai yra pats svarbiausias taškas, kurio dėka raitelis sėdi balne ir turi galimybę valdyti žirgą. Daugelyje tyrimų rezultatų yra aprašomas būtent raitelio laikysenos netolygumas ir negebėjimas „laikyti“ tinkamai dubenį, o nuo to paveikiama ir žirgo laikysena į blogąją pusę. 

Daugelis jojikų žirginiame sporte naudoja balno paminkštinimus. Jų naudojimo esmė: sumažinti balno trinimą ir spaudimą į žirgo nugarą, o  kai kuriais atvejais šis paminkštinimas yra ypatingai svarbus tam, kad pritaikytume balną žirgui. Tačiau ar tikrai visi balno paminkštinimai yra vienodai naudingi?

Statodinaminiai pratimai dažnai skiriami kaip reabilitacinio plano dalis. Juos atliekant paveikiami raumenys, atsakingi už kūno laikyseną – dauginis raumuo, klubinis juosmens raumuo. Taip pat žirgai, kurie turi nepakankamai stiprią laikyseną, o tai reiškia – nepakankamai stiprius vidinius raumenis turi didesnę traumų, minkštųjų audinių patologijų ir didesnio jaučiamo nugaros skausmo riziką.

Turbūt sutiksite, jog dalyvavimas varžybose, o ypač kontroliuojamose FEI yra ne tik raitelio ir žirgo, bet ir visos komandos darbas: trenerio, kalvio, fizioterapeuto, šėriko ir visų aplinkui esančių pagalbininkų. Dirbant varžybose svarbiausias uždavinys – tinkamai paruošti žirgą tiek fiziškai tiek psichologiškai, norint pasiekti geriausių įmanomų rezultatų. 

Žirgo stuburas ir visos jį palaikančios struktūros ne retai literatūroje apibrėžiamos kaip tiltas, jungiantis skeletą (kaklo ir nugaros slankstelius) su galūnėmis. Stuburą palaikantys raumenys atlieka dinaminio stabilumo funkciją, laiko visą žirgo kūną ir jo svorį. Šiems raumenims priskiriami priestuburiniai, pilvo ir įstrižiniai raumenys.

Kas yra laikysena? Literatūroje galime rasti ją apibūdintą kaip raumeninės – kaulinės sistemos balanso palaikymas, kuris apsaugo organizme esančias struktūras nuo traumos ar progresuojančios deformacijos. Tai šiek tiek skiriasi nuo “organizmo susiformavimo” arba kitaip vadinamos organizmo konformacijos – ko mes pakeisti nebegalime, pvz: slankstelių dydžio ar raumenų/fascijų įgimtų patologijų, o laikyseną – galime koreguoti.

Dažnai po skirtingų organizmo traumų žirgams taikomi ir rekomenduojami skirtingi reabilitaciniai nurodymai: ramybės būsenos trukmė, mankštų dažnumas ir ilgumas, papildomų reabilitacinių priemonių paskyrimas, manualinių terapijų reikalingumas ir jų rekomenduojamas dažnumas. Būtent todėl, jog kiekvienas audinys (kaulai, sausgyslės, raiščiai, fascija, raumenys) yra skirtingas. Svarbu suprasti kiekvieno šio audinio gijimo fazes ir fiziologinius procesus tam, kad galėtume paskatinti gijimą nepadarant papildomos žalos.

Fascija fizioterapeutų, chiropraktikų, osteopatų ir kitų manualinių terapijų terapeutų kiekvieną dieną sutinkama struktūra.  Nors šiomis dienomis žinoma gana nemažai apie fasciją, jos struktūrą, anatominę lokaciją, tačiau atliekamų išsamesnių mokslinių tyrimų yra palyginti mažai. Žinoma, jog daugelis tyrimų ir žinių yra iš žmonių medicinos, kuriomis mes grindžiamės šiandieną. 

Remiantis Kevino Hausslerio nuomone, osteopatinė medicina yra grįsta prielaida, jog pagrindinė osteopato funkcija – paskatinti unikalų organizmo gebėjimą gydyti save, suaktyvinant fiziologinius procesus. Osteopatas ligą mato kaip suardytą visumą anatomijoje, fiziologijoje ir gyvūno elgesyje vienu metu.

Stovėdamas ant šio kilimėlio ir balansuodamas žirgas suvokia, kokioje stovėsenoje jis pripratęs būti.  Šis kilimėlis padeda žirgui atrasti naujus kanopos pastatymo būdus, o tokiu būdu yra sudirginama jo nervų sistema. Būtent šis sudirginimas lemia tai, jog aktyvinama propriocepcija t.y. kūno padėties suvokimas, kas ir leidžia žirgui atrasti naujus kanopos pastatymo būdus, balansuojant pernešti viso kūno svorį nuo vienos kanopos ant kitos.

Priekinėje virškinimo sistemos dalyje galime rasti burną, skrandį ir plonąjį žarnyną. Šioje dalyje yra fermentai (enzimai), kurie padeda virškinti ir įsisavinti (absorbuoti) lengvai virškinamas maistines medžiagas. Galinėje: akląją ir gaubtinę žarną. Būtent čia vyksta bakterinis virškinimas: gaminamos riebalų rūgštys, kurios sudaro daugiau negu 50% visos pagaminamos energijos virškinimo sistemoje.

Patirtos ūmios traumos metu sukeliami audinių pakitimai, kurie sukelia skausmą, lokalios temperatūros padidėjimą, patinimą ir populiariausias pirminis gydymo būdas – medikamentinis t.y. nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU – pvz. meloksikamas). Lėtinės raumeninės-kaulinės sistemos traumos sukelia ne tik išvardintus kelis pagrindinius požymius, bet ir silpnumą, sąnarių nestabilumą, silpnina motorines reakcijas, pakeičia biomechanikos (žirgo judėjimo) kelius, sumažina propriocepciją (kūno padėties suvokimą), aktyvina periferinius ir centrinius jutimus. Būtent šiems išvardintiems papildomiems pakitimams pagrindinis pagalbos

Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos skausmas yra įvardijamas kaip nemalonus jutimas ir/ar emocinė išraiška, susieta su esamu ar potencialiu audinių pažeidimu. Šį apibrėžimą galime suprasti taip, jog jaučiant skausmą audinio esamas pažeidimas nėra būtina prielaida – skausmas gali kilti ir iš baimės jausti skausmą. 

Kai pažiūrite į savo arklio kanopą, ar vis dar pastebite „gamtos“ paliktus ženklus, t.y. kanopų nusidėvėjimą į vieną ar kitą pusę daugiau ar mažiau? Ar vis dėlto jūsų žirgui reikalinga sisteminga kalvio pagalba? O kai žirgas ima pašarą ar rupšnoja žolę, ar matote, kaip jis kramto? Kaip ima pašarą lūpomis? Ką daro su savo kandžiais (t.y. priekiniais dantimis)?