ŽIRGŲ KŪNO KONFORMACIJA

ŽIRGŲ KŪNO KONFORMACIJA

Konformacija, arba kitaip susiformavimas, apibūdinama kaip proporcija tarp kūno ir galūnių, taip pat šių anatominių struktūrų charakteristika. Kiekviena žirgų veislė, taip pat kiekviena žirginio sporto disciplina turi atitinkamą „kūno susiformavimo standartą“, o vertinant šį aspektą (konformaciją) žirgo kūne turime būti itin atsargūs ir nuovokūs suprasdami, jog nei vienas gyvūnas nėra tobulo sudėjimo.

 

Kad ir kokios skirtingos veislės ir sportinės šakos bebūtų tam tikri vertinimo aspektai, arba kitaip „kokybės standartai“ yra visiems žirgams tie patys:

  • Kūno balansas. Tai pirmasis vertinamasis aspektas kūno sudėjime. Taisyklingai  išvystytas kūnas lemia taisyklingą kūno judesį, o struktūros atitinka savas funkcijas.
  • Proporcijos. Nepaisant žirgo sporto disciplinos, kūno anatominės struktūros turi būti proporcingos ir atitikti tam tikrus standartus, pvz: kojų ilgiai, dubens kaulų vienodas išsivystymas, mentės kaulų vienodumas, taisyklingas sąkandis ir žandikaulių išsivystymas. Taip pat yra sakoma, jog simetrija – pagrindinis kriterijus norint, kad žirgas judėtų taisyklingai. 
  • Sąnarių kampai. Visiems žirgams itin svarbus aspektas. Galinių kojų ir priekinių kojų sąnarių kampai šiek tiek skiriasi – galinės kojos skirtos bėgimui ir atsispyrimui, o priekinės – daugiau svorio laikymui/stabdymui.

Taigi, koks tas idealus žirgo kūnas?

 

Vertinant kūno balansą turėtų kilti noras pasakyti žodį „proporcingas“. Stebint žirgą iš šono galime jį padalinti į 3 dalis – priekinę dalį, vidurinę kūno dalį ir galinę kūno dalį. Šie kūno segmentai iš esmės turėtų būti vienodo ilgio. Taip pat visas žirgo kūno ilgis turėtų būti lygus žirgo kūno aukščiui, vertinant nuo žemės iki gogo. Taip pat gogo aukštis turėtų būti tokiame pačiame aukštyje kaip dubens kaulų kryžmeninis gumburas.

Vertinant kampus ir ilgius žirgo kūne turėtume atkreipti dėmesį į kaklo ilgį – šis turėtų būti proporcingas kūno ilgiui. Vertinant peties kampą turėtume brėžti liniją nuo gogo iki peties sąnario. Kuo ilgesnis petis, dažniausiai tai lemia ilgesnį ir „lengvesnį“ šuolį žirgo judėjimo metu. Peties sąnario kampas turėtų būti 45 laipsniai, o žirgai su 50 laipsnių kampu peties sąnaryje turi trumpesnį žingsnį bei perkelia daugiau kūno svorio ant priekinių galūnių. 

Čiurnos sąnario kampas turėtų būti toks pats kaip peties sąnario kampas. Taip pat peties sąnario kampas lygus klubo sąnario kampui. Taip pat šie kampai svarbūs judėjimo metu sukeliamo smūgio sumažinimui.

Svarbu suprasti, jog ne toks tobulas  ir šiek tiek kitoks kūno susiformavimas nebūtinai turi sukelti šlubavimą – žirgas prie jos prisitaiko. Pavyzdžiui, nerasime abiejų idealiai taisyklingų priekinių ar galinių kanopų, idealiai vienodų ir atitinkančių priekinių galūnių, taip pat didžioji dalis žirgo kūno konformacijų gali būti paveldėta. Tačiau šis netaisyklingas kūno susiformavimas ilgainiui gali predisponuoti žirgo šlubavimą. 

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *