BALTYMAI ŽIRGO RACIONE

BALTYMAI ŽIRGO RACIONE

Baltymai turi didelę reikšmę žirgo sveikatingume: raumeninio audinio formavimuisi, kailio ir kanopų normaliai būklei ir daugeliui cheminių reakcijų, vykstančių organizme. Esant didelei pašarų ir papildų pasiūlai gali tapti šiek tiek sudėtinga suprasti, kokiam žirgui kokio kiekio tam tikrų medžiagų reikia.

Taigi, kas tie baltymai arba dar kitaip šnekamojoje kalboje vadinami proteinai? Paprastai tariant, baltymas yra molekulių kompleksas, kuris palaiko gyvūno kūno sistemas tinkamoje padėtyje ir leidžia joms funkcionuoti. Baltymas yra sudarytas iš daugelio atskirų amino rūgščių sujungtų į vieną vienetą. Organizme galime rasti 21 skirtingą aminorūgštį, kurios susijungdamos tam tikromis skirtingomis kombinacijomis sudaro tam tikrą baltymą.

Lyginant chemines molekules ir jų kiekį organizme, baltymo molekulių galime rasti daugiausiai (po vandens molekulių) gyvajame organizme – pvz.: 90% kanopos sienos sudaryta iš baltymo molekulių, taip pat raumeniniame audinyje ir kailyje rasime daugiausiai baltymų.

 

 

Baltymų molekulės svarbios organizmo sistemų funkcinei būklei – vykdomos įvairios metabolinės ir reguliacinės reakcijos. Pavyzdžiui, aktinas ir miozinas yra svarbiausi baltymai, dalyvaujantis raumens susitraukimo reakcijose/veiksme. Taip pat enzimai, neurotransmiteriai – baltymai nešikliai, kurie perneša medžiagas nervinio audinio reakcijose, ir kitose metabolinėse reakcijose organizme.

 

Aminorūgštys kaip atskiros molekulės turi dar vieną papildomą paskirtį – pernešti maisto medžiagas į ląsteles, kad šios kauptų ląstelinę energiją, taip pat dalyvauja hormonų sintetinimo (gaminimo) reakcijose.

 

Kai kurios aminorūgštys gali būti sintetinamos (pagaminamos) žirgo organizme ir šios yra vadinamos pakeičiamomis amino rūgštimis, o kitos, kurios turi būti gaunamos iš pašaro, vadinamos nepakeičiamosiomis amino rūgštimis – fenilalaninas, histidinas, izoleucinas, leucinas, metioninas, triptofanas, valinas, lizinas.

Kaip žirgai gauna baltymų? Pakeičiamąsias amino rūgštis gamina pats organizmas, o nepakeičiamąsias – žinoma, iš pašarų ir papildų. Dažniausiai papilduose ir pašaruose pridedamos amino rūgštys yra lizinas, metioninas ir treoninas. Dažnai pašarai ar papildai tuo ir skiriasi – pridedant tam tikras amino rūgštis ar baltymus „taikinius“, norint pastiprinti tam tikrą funkciją/vietą gyvūno organizme – pavyzdžiui, leucinas, izoleucinas, valinas yra pridedami raumeninio audinio funkcijos gerinimui, kitaip tariant – atletams paskatinti baltymų sintezę. Triptofanas dedamas norint gauti raminamąjį poveikį, kadangi šis yra seratonino pirmtakas, tačiau remiantis Kristine Urschel (phD, Kentuky Department of Animal and Food Sciences, Lexington) nuomone, šiek tiek per mažai mokslinių tyrimų, grindžiančių tai, jog triptofanas turi raminamąjį poveikį žirgams.

 

 

Dažnai gauname klausimą, kaip pasirinkti pašarą ar papildus? Deja, vieno atsakymo nėra, tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į nepakeičiamų amino rūgščių kiekį ir jūsų žirgo paskirtį/poreikius. Taip pat svarbus aspektas – baltymų kiekis procentais kiekvienoje šėrimo normoje. Dažnai ant pašarų ar papildų pakuočių nurodytas baltymų kiekis procentais yra visoje gamintojo pakuotėje, o ne vienoje šėrimo normoje.

 

 

Kiek baltymų reikia žirgui? Gaila, tačiau vieno atsakymo irgi nėra – priklauso nuo žirgo darbingumo ir atletiškumo, paskirties ir gaunamų pašarų ir papildų kokybės. Žinoma, kuo didesnis darbo krūvis, tuo daugiau baltymų žirgui reikia.

 

Pasaulyje rekomenduojama grįstis NRC (National Research Council‘s Nutrient Requirements of Horses) gairėmis. Mokslininkai, sudarę šias gaires rekomenduoja atkreipti dėmesį į gryną baltymo (angl. CP – crude protein) kiekį pašaro normoje – sausojoje pašaro medžiagoje. Taip pat, remiantis Kristine Urschel nuomone, per mažai mokslinių tyrimų atlikta tam, jog galėtume pasakyti, kiek kiekvienos atskiros amino rūgšties reikia žirgui.

Augantys žirgai. Šiems gyvūnams baltymų poreikis yra pats didžiausias ir jautriausias – organizmo struktūrų augimui, ląstelinės energijos kaupimui. Pavyzdžiui, baltymas yra pagrindinė medžiaga kūno masės ir dydžio palaikymui – 20% raumens yra baltymas, tad augimo metu ši medžiaga tampa itin reikalinga. Remiantis NRC rekomendacijomis, 4-11 mėnesių kumeliukui reikia 14-15% gryno baltymo sausoje pašaro medžiagoje (CP), 12-23 mėnesių kumeliukui reikia 11-13% CP, o jeigu šie pradedami dirbti – baltymo reikia dar daugiau. Iki  36 mėnesių amžiaus žirgams baltymų reikėtų 10-12% CP.

 

 

Laktuojančios kumelės. Laktuojančioms kumelėms baltymų poreikis yra didžiausias pirmuosius 3 mėnesius po kumeliuko atvedimo. NRC rekomendacijos laktuojančioms kumelėms yra 13% CP, palaipsniui mažinant baltymų kiekį iki 11% per tris mėnesius po kumeliuko atvedimo.

 

 

Vaikingoms kumelėms rekomenduojama tokia pati CP (grynų baltymų) norma kaip įprastai, iki 9, 10 ir 11 vaikingumo mėnesio – šiuo periodu rekomenduojama padidinti baltymų kiekį iki 10-11% iki kumeliuko atvedimo.

 

 

Sportuojantys žirgai.  Sportuojantiems žirgams baltymų poreikis koreliuoja su darbo aktyvumu ir sunkumu – kuo intensyvesnis tvarkaraštis, tuo daugiau baltymų ir reikia organizmui. Taip pat svarbu nepamiršti, jog tikrai didelis kiekis baltymų iš žirgo organizmo pasišalina prakaituojant, tad šį kiekį prarastų medžiagų taip pat reikėtų atstatyti. Įvertinti reikėtų ir tai, jog intensyviai augantys ir sportuojantys žirgai (maždaug iki 3 metų amžiaus) turi gauti pakankamai baltymo ne tik fizinio krūvio palaikymui, o ir kūno augimui, tad šio amžiaus žirgams baltymų poreikis yra didesnis, nei suaugusiam sportiniam žirgui.

NRC rekomendacijos:

  • Žemo fizinio krūvio žirgai: 9.5-10% CP
  • Vidutinio fizinio krūvio žirgai: 10-11% CP
  • Intensyvaus fizinio krūvio žirgai: 11-12% CP

 

 

Ne retai išgirstame komentarų, jog per didelis baltymų kiekis turės įtakos gyvūno energijos pertekliui ir temperamento „karštumui“, tačiau šis faktas kol kas nėra moksliškai įrodytas. Per didelis baltymų kiekis pašare yra tada, kai šio yra 15-20% sausojoje pašaro medžiagoje ir tai gali turėti neigiamos įtakos gyvūno fiziologijai (intoksikacija).  Tad, apibendrinant – pridėtinės amino rūgštys – esminis taškas, kuriuo turėtumėte grįstis, renkantis papildą ar pašarą.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *