Category: Bendrinės temos

Dažnai atvykusios pas savo pacientus vertinant žirgą judėjimo ar stovėsenos metu iš gyvūnų savininkų išgirstame frazes ir įvairius pasakojimus, jog žirgui nepatinka, kai šukuojama nugara, veržiama pavarža, dedamas kantaras ir daugelį kitų, kas dažniausiai iš gyvūno savininko tėra tik charakterio savybė. Sutinkame, jog charakteris, temperamentas ir veislė tikrai turi nemažą įtaką tam tikrų elgesio bruožų ar savybių atsiradimui, tačiau vėliau apžiūroje palpuojant gyvūną ir paleidus su juo daugiau laiko pastebime, jog šios elgesio išraiškos nėra tik temperamentas, tačiau ir itin ryški skausmo išraiška.

Mityba – bene svarbiausias aspektas. Ne veltui yra posakis: „you are what you eat“. Mūsų pareiga žirgui užtikrinti pilnavertę mitybą, kad jis galėtų augti, sportuoti ir baigęs karjerą oriai senti. Na ir žinoma esant kažkokiems susirgimams greičiau sveikti. Nutukimas yra šiuolaikinė žirgų liga. Kanopos – čia daug plėstis nesinori, tačiau jų priežiūra ir žirgo galimybė vaikščioti per įvairų gruntą taip stiprinant kanopą ir joje esančias struktūras yra stipriai rekomenduojama.

Žmonių ir gyvūnų reabilitacijoje pastarąjį dešimtmetį intensyviai tiriama ir nagrinėjama sritis – neurologija ir vis dažniau stengiamasi atsakyti į klausimą – o kas vyksta galvos smegenyse, kai patiriama trauma organizme? Norint plačiau nagrinėti šią temą turime prisiminti sąvoką “smegenų žemėlapis” arba dar kitaip vadinamas homunkulas. Tai lyg viso kūno atvaizdas smegenyse – su už tam tikromis funkcijomis atsakingais centrais ir vingiais, taip pat kūno vietų lokalizacija galvos smegenyse.

Kanabidiolis, arba dar kitaip trumpinamas kaip CBD veiklioji medžiaga pradėta gausiai naudoti tiek žmonių, tiek veterinarinėje medicinoje. Moksliškai nustatyta, jog žmonėms ši veiklioji medžiaga padeda/palengvina tikrai nemažai medicininių būklių: epilepsiją, sklerozės padarinius, nerimo priepolius, psichologinės sveikatos ligas – šizofrenija ir kitas, taip pat veikia kaip nesteroidinis vaistas nuo uždegimo ir gali mažinti skausmą. 

Manau daugelis iš mūsų esame jautę raumenų, o kartais atrodo, jog net viso kūno skausmą kitą dieną po sunkios treniruotės, tačiau ar atkreipėte dėmesį, jog kartais ši nemaloni savijauta pasireiškia tik kelios dienos po fizinio krūvio? Taip pat dažnai girdimas scenarijus, jog žirgas, pirmadienį turėjęs intensyvią treniruotę, trečiadienį ar ketvirtadienį nenoriai juda, atsisako atlikti tam tikrus elementus, atrodo vangus ir ne itin geros nuotaikos.

Kaip ir reabilitacinis periodas, taip ir prereabilitacinis laikotarpis yra ypatingai svarbūs norint išlaikyti žirgo sportinę formą ir kaip įmanoma jį greičiau grąžinti į darbą, prie kurio šis buvo pratęs. Ne retai ortopedinės chirurginės procedūros yra suplanuotos iš anksto, todėl žirgo savininkas/laikytojas turi nemažai laiko pasiruošti artėjančiai procedūrai ir reabilitaciniam laikotarpiui.

Virškinamojo trakto mikroorganizmai tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme gyvuoja simbiozės principu – trumpai tariant – teikia vienas kitam naudą. Ši žarnyno mikrobioma nešioja didelę dalį genetinės medžiagos, reikalingos šeimininko organizmo sveikatingumui bei išgyvenamumui – absorbuojant tam tikras medžiagas, vienas chemines molekules paverčiant kitomis ir kaupiant įvairias maistines medžiagas riebalinio audinio pavidalu organizme.

Daugelis žirgų augintojų yra susidūrę su situacija, kai po patirtos traumos/operacijos ar dėl kitų priežasčių išgirstą reabilitacinį „planą“ – gardo režimas. Kiekvienu atveju šis gardo režimo laikotarpis yra individualus, tačiau kiekvienam žirgų augintojui jis vienodai skausmingas ir sudėtingas. Reabilitacijos moksluose vis dažnėjanti diskusijų sritis – kaip padėti žirgui ir kas vyksta jo organizme, kai jam skiriamas šis režimas?

Yra sukurta nemažai vertinimo skalių, kurios skirtos įvertinti žirgų jaučiamą skausmą. Arklių skausmo grimasų skalė buvo sukurta vertinti gyvūnų jaučiamą diskomfortą po operacijų ir ja naudojamasi gyvūnams stovint ramiai. Kita skausmo vertinimo skalė, sukurta palyginus neseniai – 2016 metais, yra skirta įvertinti kaulinėje – raumeninėje sistemoje esantį skausmą žirgui judant – jojimo metu (FEReq – facial expressions of ridden horses).

Priekinėje virškinimo sistemos dalyje galime rasti burną, skrandį ir plonąjį žarnyną. Šioje dalyje yra fermentai (enzimai), kurie padeda virškinti ir įsisavinti (absorbuoti) lengvai virškinamas maistines medžiagas. Galinėje: akląją ir gaubtinę žarną. Būtent čia vyksta bakterinis virškinimas: gaminamos riebalų rūgštys, kurios sudaro daugiau negu 50% visos pagaminamos energijos virškinimo sistemoje.