ĮVAIRIŲ ORGANIZMO AUDINIŲ GIJIMAS

Įvairių organizmo audinių gijimas

Dažnai po skirtingų organizmo traumų žirgams taikomi ir rekomenduojami skirtingi reabilitaciniai nurodymai: ramybės būsenos trukmė, mankštų dažnumas ir ilgumas, papildomų reabilitacinių priemonių paskyrimas, manualinių terapijų reikalingumas ir jų rekomenduojamas dažnumas. Būtent todėl, jog kiekvienas audinys (kaulai, sausgyslės, raiščiai, fascija, raumenys) yra skirtingas. Svarbu suprasti kiekvieno šio audinio gijimo fazes ir fiziologinius procesus tam, kad galėtume paskatinti gijimą nepadarant papildomos žalos.

Kaulai. Šios organizmo struktūros yra vienos iš nedaugelių, galinčių sugyti ir funkcionuoti 100% po patirtos traumos. Uždegiminis procesas kaulinėje sistemoje prasideda iš karto po patirtos traumos ir tęsiasi 72 valandas po jos.  Kaulo gijimas skirstomas į dvi skirtingas gijimo reakcijas: antrinis kaulo gijimas, kuris trunka 10-12 dienų ir kaulo lūžio linija pranyksta 30 dienų bėgyje ir pirminis kaulo gijimas, kuris trunka šiek tiek ilgiau. Pilnas kaulo gijimas užtrunka vidutiniškai 90 dienų. Sugijus kaului, jo veikla atstatoma 100%, vadinasi, jog ši struktūra gali funkcionuoti kaip prieš patirtą traumą. Taip pat kaulai greičiau gyja tose vietose, kur galime rasti daugiau kraujagyslių.

Raumenys. Raumenų traumos skirstomos laipsniais 1-4 balų sistemoje. 1 balas reiškia, jog sutrūkusios kelios raumeninės skaidulos, o 4  balais apibūdinamas raumens visiškas nutraukimas. Taip pat raumeninės sistemos patologijos gali būti tiek ūminės tiek lėtinės. Uždegiminis procesas patyrus trauma prasideda iš karto ir trunka 72 valandas po jos. III tipo kolageninės skaidulos pradeda gijimo procesą praėjus 3 dienoms po pažeidimo. Gijimo metu raumeninės skaidulos „konkuruoja“ su randinio jungiamojo audinio ląstelėmis būtent tam, kad būtų sujungtos pažeistos/nutrūkusios raumeninės skaidulos. Nuo plyšimo dydžio ir susidariusio tarpo tarp miofibrilių priklauso randinio audinio susidarymo dydis – kuo šis tarpas didesnis, tuo daugiau randinio audinio ląstelių įsiterpia. Pažeistas raumuo idealiomis sąlygomis turėtų būti imobilizuotas šiek tiek spaudžiant uždegiminės ir III tipo kolageninių skaidulų judėjimo fazėmis, tokiu būdu paskatintat miofibrilių susijungimą. Jeigu imobilizuojant raumenį spausime (t.y. sutvirtinsime per daug) miofibrilės negalės laisvai judėti ir tarpas tarp jų užsipildys jungiamuoju audiniu. Fizinė veikla remiantis šiomis reakcijomis turėtų būti apribota 4-6 savaitėms. Vidutiniškai 60-80% raumens jėgos yra atkuriama 12 savaičių bėgyje.

Sausgyslės. Po patirtos sausgyslių traumos imobilizacija yra būtina. Uždegiminis procesas prasideda iš karto po pažeidimo ir tęsiasi 72 valandas po jo. Gijimui reikalingas kolagenas, kuris į pažeistos sausgyslės lokaciją difunduoja 5 dienos po traumos. Po šio kontakto kolageno produkcija padidėja 4 savaitėms ir sumažėja 60 dieną po pažeidimo. Kolageno skaidulos pradeda „jungtis“ tik 28 dieną po patirto pažeidimo, o visiškas sugijimas pasiekiamas tik 112 dienų po jo, tad šiai traumai reikalinga imobilizacija. Praėjus 6 savaitėms atkuriama 56% sausgyslės jėgos ir praėjus 1 metams – 79% pilnos jėgos. Taip pat dažnai siūlomas chirurginis gydymas ir skaidulų sujungimas.

Raiščiai. Deja, raiščių gijimo procesas yra mažiausiai išaiškintas. Raiščio gijimas ir jo trukmė priklauso nuo trūkusio/nuplyšusio raiščio lokalizacijos – pavyzdžiui trūkę kolateraliniai raiščiai , kurie yra prisitvirtinę prie sąnario kapsulės gyja daug greičiau nei kryžminiai raiščiai trūkę ties viduriu. Raiščio gijimas prasideda 2-3 dieną po patirtos traumos ir tęsiasi vidutiniškai 6 savaites. Svarbu paminėti, jog bendras gijimas tęsiasi daugiau nei 12 mėnesių, jeigu raištis išvis sugyja. Po gijimo 50-70% raiščio jėgos gali būti atstatyta praėjus 12 mėnesių po patirtos patologijos.

Suprantant šiuos įvairių audinių gijimo fiziologinius procesus svarbus reabilitacinis periodas. Jo metu taikant veiksmingas priemones galime padėti organizmui greičiau atsistatyti po patirtų traumų: sumažinti randinio audinio susidarymą, paskatinti uždegiminių ląstelių judėjimą, paskatinti kraujotaką, mažinti tynius. Tai svarbu siekiant kaip įmanoma geresnių sportinių rezultatų po patirtų traumų, kurios ne retai pasitaiko išties sudėtingos ir reikalaujančios daug pastangų.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *